KARAVAS

Karavas – tai kortų žaidimas žaidžiamas Šiaurės Lietuvoje: Biržų ir Pasvalio kraštuose, taip pat kaimyninėje Latvijoje. Karavas yra giminingas vokiečių kortų žaidimui Schafkopf.

Tai komandinis kortų žaidimas, todėl standartiškai jis yra žaidžiamas keturiese – pora prieš porą. Tačiau jį taip pat galima žaisti dviese (su vienu ar dviem bankais; su dviem „seniais“) ar tryse (iššaukęs žaidėjas prieš kitus du).

Karavas žaidžiamas su 32 kortų malka (pradedant septynakėmis).

Žaidimo tikslas yra kiekviename kortų dalinime surinkti kuo daugiau akių ir laimėti partiją surinkus 10 taškų.

Galimos sekančios partijos baigtys:

·       „galva“ – kai partija baigiama priešininkams turint daugiau nei 1 tašką (10 : 6).

·       „pjūklas“ – kai partija baigiama priešininkams turint tik vieną tašką (10 : 1).

·       „akiniai“ – kai partija baigiama prešininkams neturint nei vieno taško (10 : 0).

·       „keselys“ – kai rezultatas partijoje buvo 9 : 0 ir laimi komanda (surenka 10 taškų) prieš tai neturėjusi jokių taškų (10 : 9).

Žaidime yra šaukiami koziriai.

Stipriausia korta yra kozirinė septynakė – špikis. Tačiau visos kitos ne kozirinės septynakės yra pačios silpniausios kortos malkoje.

Visos damos (3 akys) ir visi valetai (2 akys) taip pat visada yra koziriai. Damos yra aukštesnės už valetus.

Damų ir valetų stiprumas pagal spalvą silpnėjimo tvarka:

·       Kryžiai

·       Vynai

·       Čirvai

·       Būgnai

Žaidime priveligijuota kortų spalva yra būgnai – taškai už juos yra dvigubinami. Šaukiant būgnus koziriu yra šaukiamas „karavas“ ar „karavėlis“. Išskyrus tą atvejį kai niekas nešaukia kozirio ir jais tampa paprasti būgnai (ne karavas).

Likusių kortų (be damų ir valetų, kurios visada yra koziriai) stiprumas silpnėjimo tvarka:

·       Tūzai (11 akių)

·       Dešimtakės (10 akių)

·       Karaliai (4 akys)

·       Devynakės (0 akių)

·       Aštuonakės (0 akių)

·       Septynakės (0 akių)

Žaidimo eiga

 

Žaidėjai prie kortų stalo susėda taip, kad porininkai būtų veidu vienas prieš kitą, o nesėdėtų greta vienas kito – t. y. pirmos komandos žaidėjas Nr.1, antros komandos žaidėjas Nr.1, pirmos komandos žaidėjas Nr.2 ir antros komandos žaidėjas Nr.2.

Žaidėjai dalo kortas paeiliui pagal laikrodžio rodyklę – t.y. pagal laikrodžio rodyklę keičiasi dalantysis žaidėjas, taip pat ir kortos yra dalijamos žaidėjmas pagal laikrodžio rodyklę.

Net pats kortų išdalinimas karave yra arba bent jau gali būti be galo reikšmingas ir suteikia išskirtines savybes šiam žaidimui.

Dalantysis sumaišęs kortas duoda kelti kėlikui - iš dešinės sėdinčiam kitam žaidėjui (priešininkui). Kėlikas gali paprasčiausiai perkelti kortų malką iš karto arba pažiūrėti (niekam kitam nerodydamas) viršutinę kortą malkoje. Jei ta korta yra stipri dama ar būgnų septynakė (taip pat būgnų tūzas, dešimtakė, stiprus valetas ar pan.) kelėjas gali nurodyti dalytojui „versti“.

Verčiant visada koziriais automatiškai iššaukiami būgnai – karavas.

Verčiant visos aštuonios viršutinės kortų malkos kortos (kartu skaičiuojant ir pažiūrėtąją) yra dalančiojo atverčiamos ant stalo. Visi žaidėjai turi teisę jas pamatyti ir įsiminti. Visos verčiamos kortos atitenka keliančiojo žaidėjo porininkui. Šis gali susirinkti kortas tik kitiems žaidėjams leidus („susirink“).

Taip pat keliantysis žaidėjas, pažiūrėjęs viršutinę kortų malkos kortą, gali jas perkelti arba nurodyti vieną iš sekančių kortų išdalinimo būdų:

·       Viršų ir apačią (viršutinės aštuonios kortos atitenka keliančiojo porininkui, o apatinės aštuonios kortos - keliančiajam).

·       Vidurį (viršutinės aštuonios kortos atitenka dalančiojo žaidėjo porininkui; sekančios aštuonios kortos nuo viršaus atitenka keliančiojo žaidėjo porininkui; dar sekančios aštuonios kortos nuo viršaus atitenka keliančiajam žaidėjui; visos likusios apatinės aštuonios kortos atitenka dalančiajam žaidėjui).

Verčiant kortas ar renkantis vieną iš netradicinių kortų išdalinimo būdų kortos yra dalinamos po aštuonias iš karto.

Kėlikui perkėlus kortų malką kortos yra išdalinamos ratu pagal laikrodžio rodyklę per du kartus po keturias.

Jei viršutinė korta nebuvo atversta, t.y. automatiškai nebuvo iššauktas karavas, tai žaidėjai varžosi dėl galimybės iššaukti kozirį.

Pirmumo teisę varžytis dėl kozirių šaukimo turi žaidėjas sėdintis iš kairės dalančiajam. Jis šaukia - pasako turimų pageidaujamų kozirių skaičių (damų, valetų ir spalvos, kurios turi daugiausia ar pageidauja šaukti, suminį kortų kiekį). Dažniausiai pirmasis šaukiamas kozirių kiekis yra sumažinamas siekiant suklaidinti varžovus ar taip pasiliekant galimybę manevruoti toliau varžantis dėl teisės šaukti ateityje.

Toliau šaukti turi teisę sekantis žaidėjas sėdintis iš kairės šaukusiąjam (pagal laikrodžio rodyklę). Jis jau nebegali šaukti mažiau negu šiame dalinime anksčiau buvo iššaukta, bet viename dalinime, atėjus jo šaukimo eilei, bet kuris žaidėjas gali po vieną kartą pasakyti „pas mane“. Tai reiškia kad ir jis turi tiek pat kozirių, kiek paskutinis anksčiau prieš jį šaukęs. T. y. jei iššaukta 5, tai sekantis žaidėjas gali šaukti ne mažiau 6, bet taip pat vieną kartą dalinime sakyti „pas mane“ arba šaukti daugiau nei 6. Jei atėjus jo eilei kuris nors žaidėjas šaukti nenori, tai jis pasako „tyliu“. Kartą dalinime pasakęs „tyliu“ žaidėjas praranda visas teises toliau šiame dalinime šaukti (nebegali net šaukti karavą).

Jei kuris žaidėjas iššaukia didesnį nei kozirių skaičių nei turi jų rankoje ir visi kiti žaidėjai nebesivaržo ir palieka jam teisę šaukti, tai jis privalo šaukti karavą ar karavėlį.

Karavą ar karavėlį bet kuris netylėjęs žaidėjas gali šaukti bet kada iki tol, kol šaukimo teisė visų nėra paliekama vienam kitam žaidėjui.

Jei iššaukęs daugiausiai ir kozirius skelbiantis žaidėjas turi kozirių septynakę tai jis gali, o dažniausiai ir skelbia koziriu ne mažybinę spalvą (karavas, kryžas, varnas, čirvas), o jei septynakės neturi – privalo skelbti koziriu spalvą tik su mažybine galūne (karavėlis, kryželis, varnelis, čirvelis). Kozirį skelbiantis ir turintis septynakę žaidėjas siekdamas suklaidinti kitus taip pat gali skelbti spalvą koziriais su mažybine galūne.

Jei nei vienas žaidėjas nešaukia, tai apėjus ratui koziriais tampa paprasti būgnai (ne karavas), o būgnų septynakė netenka špikio galios – t.y. ji tampa pačiu silpniausiu koziriu.

Jei kozirį paskelbęs žaidėjas yra užtikrintas kad visi aštuoni kirčiai bus jo – jis gali iš karto mesti visas atverstas savo kortas ant stalo sakydamas „visi mano“. Tačiau jei jis suklydo apskaičiuodamas surenkamas kortas ir kuris kitas žaidėjas gali sudėlioti situaciją kurioje jis paimtų nors vieną kirtį ir tokiu būdu ne visi aštuoni kirčiai būtų kozirį skelbiusio žaidėjo, tai kozirį iššaukusi komanda yra baudžiama priešininkams užrašant vieną tašką (suklydusi komanda jokių taškų negauna).

Kitu atveju žaidimą pradeda kozirius paskelbęs žaidėjas mesdamas ant stalo atverstą vieną savo kortą.

Jei prašoma kozirių, tai visi žaidėjai turintys kozirius privalo juos mesti.

Jei neprašoma kozirio, tai koziruoti (mušti koziriumi) galima tik neturint prašomos spalvos kortų.

Damos ir valetai visada yra koziriai ir jie nepriklauso spalvai.

Jei pirma kirčio korta išmetama špikis (kozirinė septynakė), tai pasakoma „aukščiausias“ ir visi kiti žaidėjai (net ir kozirių septynakę išmetusio žaidėjo partneris) privalo išmesti po aukščiausią kozirį. Neturint damų ir valetų, reikia mesti kozirinį tūzą, dešimtakę ar karalių ir t.t. Jei žaidėjas neturi kozirių, tai tokiu atveju špikiui jis privalo išmesti kitos spalvos tūzą, dešimtakę ar karalių ir t.t.

Kirtį pradedantysis žaidėjas išmesdamas kortą ant stalo gali pranešti „pas draugą“. Tai reiškia kad jo partneris turi pasistengti paimti šį kirtį bet kokia kaina – išmesdamas aukščiausią (jei tam būtina) kozirį.

Komandos paimti kirčiai yra dedami į bendrą krūvą, o ne laikomi prie kiekvieno žaidėjo.

Žaidėjams nebeturint kortų rankose – kai dalinime buvo sužaisti visi aštuoni kirčiai yra skaičiuojami komandų surinkti taškai.

Žaidimo metu šnekėtis apie patį žaidimą ar balsu spėlioti kokias kortas kas turi yra draudžiama. Tačiau komandos žaidėjai dažnai susirodo iš anksto sutartais signalais („imk“, „mano“ ir pan.). Bet galima pakreipti žaidimą sau naudinga linkme perpratus besirodančių priešininkų signalų reikšmes.

Taškų skaičiavimas

 

Kadangi visoje kortų malkoje yra 120 akių, tai dalijimą laimi komanda surinkusi bent jau 61 akį. Jei abi komandos surenka po 60 akių, tai skelbiamos lygiosios ir tas pats žaidėjas dalina kortas iš naujo.

Jei komanda nepaėmė nei vieno kirčio iš aštuonių galimų – jie gauna „blusą“.

Jei pralaimėjusi komanda „nėjo jonių“, t.y. surinko mažiau nei 31 akį, tai laimėjusiai komandai taškai yra dvigubinami.

Taip pat taškai yra dvigubinami jei buvo šauktas karavas ar karavėlis.

Taškų skaičiavimo lentelė:

Taškai

Koziriai

Kas šaukė

Kas laimėjo

Priešininkų akys

1

Ne karavas

Mes

Mes

Virš 30 („ėjo jonius“)

2

Karavas

Mes

Mes

Virš 30 („ėjo jonius“)

2

Ne karavas

Mes

Mes

Mažiau 31 („nėjo jonių“)

2

Ne karavas

Jie

Mes

Virš 30 („ėjo jonius“)

4

Karavas

Mes

Mes

Mažiau 31 („nėjo jonių“)

4

Ne karavas

Jie

Mes

Mažiau 31 („nėjo jonių“)

4

Karavas

Jie

Mes

Virš 30 („ėjo jonius“)

6

Karavas

Jie

Mes

Mažiau 31 („nėjo jonių“)

 

Jeigu kozirius iššaukusi komanda pralošė, sakoma „vertėsi“.

Žaidžiant iš alaus bokalų, simbolius galima vertinti bokalais:

Galva

1 bokalas

Pjūklas

2 bokalai

Akiniai

3 bokalai

Blusa

4-5 bokalai

Keselys

10 bokalų